ščiepas

ךčiẽpas sm. (4) NdŽ, Švnč; FrnW žr. čiepas: 1. Sut, MP93 Paėmiau ščiepų̃ iš grūšios Ign. | prk.: Kalti esme ... įskelt jon (sielon) ščiepeliùs visokių gamtų šventųjų DP96. 2. Nusipirkau ščiepų OZ55. ^ Kai ščiẽpas jaunas buvau Aps. Tavo vaikeliai kaip alyvos ščiepeliai (atžalėlės) Mž386.